Tarptautiniai mokymų kursai Danijoje “Bringing Europe Together”

Pasakojimą apie „Bringing Europe Together“ mokymo kursus Danijoje pradėkime taip, kaip šiais laikais įprasta ir populiaru – BEVEIK nuo pradžių. <atsidaro uždanga> Kopenhagos oro uostas. Iki projekto vietos liko skristi 45 minutes lėktuvu bei važiuoti vieną valandą autobusu. 4 vyrukai (Paulius, Domantas, Lukas ir Deividas) sėdi „Starbucks“ kavinėje, mėgaujasi karštu, kvapniu kavos puodeliu. Ant stalo – lietuviškas servelatas ir kepalas ganėtinai šviežio lietuviško batono. Normalu – maisto ant stalo vis mažėja. Vaikinai pavargę, labai pavargę. Bet tai nė trupučio netrukdo jiems jau 14 (taip, KETURIOLIKA!) valandų kalbėti, kaip kiekvienas iš jų laukia kada atvyksim į projekto vietą ir kokius lūkesčius kiekvienas turim. Matosi, kad būtent projekto pradžios laukimas šiuos vaikinus, nemiegojusius jau 36 valandas, išlaiko žvalius. Staiga vienas jų pasižiūri į laikrodį, pašoka nuo stalo ir sušunka: „Chebra, metas kilti!” <uždanga užsidaro> Ir taip, perskaitėt teisingai, mūsų kelionė į Slettestrand miestelį Danijoje buvo beprotiškai ilga. Mes nė kiek nesiskundėm. Kodėl? Todėl, kad visos tos laukimo valandos atsipirko jau pirmosiomis dienomis. Įsikūrėme žavioje sanatorijoje (gyvenimo sąlygos buvo išties puikios) kartu su dar 24 projekto dalyviais iš Danijos, Moldovos, Ukrainos, Rumunijos ir Armėnijos. Dienos ir naktys prabėgdavo nenumaldomai greitai. Kodėl sakau, jog gyvenome puikiomis sąlygomis? Net pusryčiai prasidėdavo švedišku stalu (jau nekalbant apie pietus ar vakarienę), o laisvas laikas būdavo praleistas žaidžiant įvairius stalo bei kitus žaidimus, sportuojant sporto salėje, maudantis baseine ir net kaitinantis PIRTYJE! Nuostabu, tiesa? Ir aš dar nepapasakojau jums apie geriausią šių mokymų kursų dalį – seminarai. Turėjome galimybę mokytis bei diskutuoti apie kalbą, jos reikšmę šiandieniniame pasaulyje, skirtingas kultūras, tarpkultūrinį, neformalųjį ugdymą ir dar bala žino ką, kai įdomiai intelektualios diskusijos neturėjo savo ribų. Organizatoriams pavyko surasti tokį tobulą balansą tarp laisvalaikio bei seminarų, jog nė nespėdavom nuo vieno iš jų pavargti. O žinot, kas buvo geriausia? Mes visi spėjome tapti viena tvirta komanda. Norint surasti tiek daug motyvuotų žmonių tektų net ir su žiburiu paieškoti. Pripažinsiu, jog labai sunkiai visą tai, ką mes visi jautėme bei patyrėme, telpa į šio straipsnio rėmus taip, jog jis nebūtų per ilgas ir neprarastų jūsų prikaustyto dėmesio. Štai tokie buvo mokymo kursai „Bringing Europe Together“ Danijoj, Slettestrand miestelyje. <atsidaro uždanga> Kopenhagos oro uostas. Iki namų liko skristi beveik 2 valandas lėktuvu. 4 vyrukai (Paulius, Domantas, Lukas ir Deividas) sėdi „Burger King“ restorane, mėgaujasi karštu, kvapniu mėsainiu. Ant stalo – šį kartą ničnieko. Vaikinai laimingi, labai laimingi. Ir tai su kaupu padeda jiems jau 3 (taip, TRIS!) valandas dalintis įspūdžiais apie ką tik įvykusius mokymo kursus: ką išmokome, kas mus nustebino, pliusai ir minusai, aptarėme naujus mūsų draugus. Motyvuoti veidai išduoda, kad jų gyvenimuose kažkas pasikeitė, išduoda, jog tas kažkas pasikeitė į gerąją pusę, išduoda, kad visų jų lūkesčiai buvo pateisinti su kaupu. Staiga vienas jų pasižiūrį į laikrodį, lėtai stojasi nuo stalo ir ilgesingu tonu taria: „Chebra, metas kilti…“ <uždanga užsidaro>

Domantas Belevičius