Italija – tai šalis, į kurią keliaučiau pasitaikius bet kokiai progai. Nežinau iš kur ta mano meilė, bet vien išgirdus žodį ITALIJA širdis pradeda plakti greičiau.

Šįkart atsirado galimybė nuvykti į projekto „Respect Changemakers“ išankstinį planavimo vizitą (trumpiau IPV) Italijoje, San Benedetto del Tronto mieste. IPV nėra toks baubas, kaip gali atrodyti. Iš tikrųjų tai susitikimas prieš jaunimo mainus, kurio metu aptariamos įvairios detalės (programa, maitinimas, apgyvendinimas ir t.t.). Tačiau geriausia IPV dalis yra ta, jog gali susirasti tarptautinių draugų, kuriuos tikrai išvysi dar kartą (tai didelis pliusas, nes daugumos savo draugų iš tarptautinių mainų jau nebesusitinki…) ir pakeliauti. Taigi, kaip jau tikriausiai supratote, aš tokios galimybės praleisti negalėjau.

Galėjo susidaryti įspūdis, jog išvykau tik dėl „pakeliavimo“ ir „pabendravimo“, tačiau… TAČIAU kažkuriuos dalykus tu išmoksti. Klubas mane išmokė žvelgti giliau, atrasti naudą visur, ir ne kam nors kitam, bet pirmiausia sau. O tikroji nauda yra PATIRTIS. Tiesa, ir ši yra labai nevienareikšmė ir nevienapusė. Dažnai kai prakalbsti apie patirtį ir mokymąsi, žmonės įsivaizduoja rimtą darbą ir nė vienos šypsenos, bet… BET patirtis ir mokymasis yra visur, jis tiesiog sklando ore. Pradedant nuo to,  kaip įsėsti į tinkamą lėktuvą, baigiant tuo, kaip susikalbėti su italų vienuolėmis. Taip, čia viskas kitaip. Čia gyvenimo mokykla.

Taigi, visuomet labai įdomi patirtis būna ŽMONĖS. Tai unikali proga pažinti ir susipažinti. Jau pažįstamus draugus pažįsti iš naujo. Susipažįsti su skirtingų kultūrų žmonėmis. Ką DUODA šios pažintys? Jos griauna mitus tavo galvoje, naikina visas sienas. Tai išmoko gerbti kitą, kitokio mąstymo, kitokių įsitikinimų ir kitokios išvaizdos žmogų. Kartais sunku susitaikyti, jog tu neesi pati tobuliausia ir svarbiausia būtybė žemėje. Visi mes kitokie, tačiau lygūs ir vienodai svarbūs.

Šios kelionės metu aš susipažinau su graikais, italais, rumunais ir belgais. Dabar jau GĖDA prisipažinti, bet jaučiu pareigą pasidalinti. Natūralu, kad prieš įvairius įvykius savo galvoje susikuri kažkokius lūkesčius. Tikėjausi, kad rumunai bus tamsaus gymio žmonės, jeigu kalbant dar atviriau, tai čigoniško gymio (kaip nuspėjama), o belgai bus tipiniai europiečiai. Kas yra tipiniai europiečiai labai ginčytinas klausimas, bet mano galvoje tai šviesios odos, rudų plaukų ir vidutinio ūgio žmogus. Realybė, žinoma, visai kitokia.Rumunai buvo blondinai, gyvenime nebūčiau pasakiusi, kad jie kilę iš šios šalies, o belgai – juodaodžiai. Taigi mano galvoje buvo sunaikinta jau pora stereotipų ir nugriauta pora sienų.

Jeigu jums dar kyla klausimas, kodėl VERTA dalyvauti, grįžkite į viršų ir paskaitykite dar kartą. Jei vis dar kils šis klausimas, pabandykite patys. Nors dažnai sunku pripažinti, mes tiek daug nežinom, tiek daug nemokam ir tiek daug nesuprantam. Savo galvose turim milijonus įsivaizdavimų, kaip vienas ar kitas dalykas turėtų atrodyti. Gera IŠ TIKRŲJŲ suprasti, sužinoti ir išmokti. Gera griauti sienas…