Savanorystė XXXIII Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje “Vaidiname žemdirbiams”

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
XXXIII Lietuvos profesionalių teatrų festivalis “Vaidiname žemdirbiams” prabėgo labai greitai, nors net tris savaites rokiškėnai ir atvykę svečiai galėjo stebėti pačius įvairiausius spektaklius. Jaunųjų Lyderių klubo nariai turėjo išskirtinę galimybę – savanorystę, kuri kiekvienam atnešė kažką naujo. Norime pasidalinti jų įspūdžiais!   ,,Savanorystė profesionalių teatrų festivalyje “Vaidiname žemdirbiams” baigėsi, nors atrodo, kad visai neseniai laukiau jo atidarymo, blaškiausi, nežinodama, ką daryti, bet su nekantrumu laukusi kiekvieno spektaklio ir galimybės pajusti savanorystės skonį. Ši patirtis – neįkainojama. Profesonalių teatrų festivalio dėka tobulėjo mano įžvalgumams paprasčiausioms detalėms, išmokau į tam tikrus dalykus žvelgti kritiškai ir atvirai išsakyti savo nuomonę. Galiu pasakyti, kad diskutuoti su žmogumi, mačiusį tą patį spektaklį yra be galo įdomu! Išties gaila, kad viskas taip greitai baigėsi, bet tuo pačiu gera, prisimenant žmonių šypsenas, ištarus jiems “labas vakaras”, nuolatinį stebėjimąsi vaidinusiųjų išradingumu bei profesionalumu. Buvo nuostabu!”

Ieva Rakauskaitė

,,Savanoriavau pirmą kartą, todėl iš pradžių net nežinojau, ko tikėtis ir kokios patirties pasisemsiu, bet jau prieš pirmąjį spektaklį buvau tikra, kad nesigailėsiu čia esasnti. Kiekvienas spektaklis pirversdavo matyti problemas iš kitos pusės, įsijausti į aktorių išgyvenimus. Net nepajausdavau, kaip pradedu juoktis ar susigraudinu kartu su visais žiūrovais. Po pasirodymų būdavo įdomu išgisti kitų mačiusiųjų nuomonę, pasidalinti savo išgyvenimais, o kartais tiesiog nusišyptsoti atvykusiems ir palinkėti gero vakaro.”

Aistė Lukoševičiūtė

  ,,Savanoriavimas šiame festivalyje man suteikė galimybę pamatyti daug išskirtinių spektaklių, kurie padėjo man rasti labai daug atsakymų į seniai mintyse kirbėjusius klausimus, šokiravo savo drąsa arba kaip tik sužavėjo savo paprastumu ir artumu, privertė ir verkti, ir nenustoti šypsotis. Esu begalo dėkinga už šią mums suteiktą galimybę.”

Brigita Čeponytė

  ,,Teatrų festivalyje “Vaidiname žemdirbiams” savanoriavau pirmą kartą. Tai buvo nuostabi patirtis, sukėlusi be galo daug gerų jausmų ir įdomių įdėjų galvoje. Kiekvieną kartą, stovėdama ir šypsodamasi žmonėms, gaudavau iš jų tą patį – šypseną, kuri sušildydavo. Ir ne vien tai kėlė geras emocijas, bet ir įvairūs spektakliai, kuriuos teko pamatyti. Galėjau bent šiek tiek iš arčiau susipažinti tiek su lietuviška, tiek su europine kultūra.”

Živilė Samulionytė

  ,,Savanoriauti norėjau seniai, nes visada maniau, kad tai suteikia didžiulias galimybes tobulėti. Savanoriaudama sužinojau daug naujo, pavyzdžiui, kaip vyksta darbas tų žmonių, kurių kartais nepastebime. Aišku, supratau ir apie save, jog mėgstu bendrauti su žmonėmis, nors per savanoriavimą tas bendravimas dažniausiai pasireiškė tik pasisveikinimu, padėkojimu ir atsisveikinimu. Taigi, šią savo patirtį laikau kaip didelį žingsnį savęs tobulėjimo link. Tikiuosi nesustosiu ir toliau savanoriausiu.”

Rugilė Jurgelionytė