Stovykla „Pulsas 112“

Ar esate buvę tokioje situacijoje, jog vienas paprastas sprendimas pakeitė jūsų gyvenimą neužmirštamai? Atnešė tiek daug naujų įspūdžių, emocijų ir akimirkų, kurias taip sunku paleisti ir į kurias norisi sugrįžti bei pakartoti dar kartą. 

Vasara pamažu jau ruošiasi iškeliauti ir greitai į mūsų širdis pasibels ruduo, o kartu ir nauji mokslo metai. Rokiškio Jaunimo Organizacijų Sąjungos „Apvalusis stalas“ organizuojamos stovyklos „Pulsas – 112“ dalyviai nori pasidalinti dar šviežiomis ir vasariškomis akimirkomis iš neseniai vykusios vasaros stovyklos.

Stovyklos tikslas – vasaros atostogų metu Rokiškio jaunimui suteikti aktyvų laisvalaikį gamtoje, ugdant socialinius įgūdžius, skatinant kūrybiškumą, iniciatyvumą ir lyderystės kompetencijas. 

 

Rugpjūčio 2 dieną, 33 jauni žmonės paliko Rokiškį važiuodami dviračiais ir keliaudami į turbūt vieną iš įsimintiniausių jų gyvenimo įvykių. Apie tai, kas kirbėjo jų mintyse, kokius supratimus ir įspūdžius patyrė, su Rokiškio Sirenos skaitytojais dalinasi patys stovyklos dalyviai. 

Gabija Miškeliūnaitė 

„Jau seniai buvau išsikėlusi tikslą ir žinojau, jog šią vasarą organizuosiu stovyklą, todėl ilgai negalvojusi prisijungiau prie iniciatyvinės grupelės. Organizavimo procesas buvo pilnas iššūkių ir netikėtumų, tačiau sunkus darbas prieš ir stovyklos metu atsipirko neįtikėtinai geromis emocijomis, neišdildomais įspūdžiais, bei ilgaamžiškais prisiminimais. Sunkios akimirkos mus suartino ir suvienijo, tik jas išgyvenus, pastebėjau šiltesnius dalyvių tarpusavio santykius, bendravimą ir geranorišką pagalbą vieni kitiems. Kuomet nereikėdavo važiuoti ar dalyvauti veiklose, laisvalaikiu sukūrėme daug ritualų, kurie dar labiau suartino žmones: galvų skalavimas, kuris sunkiais ir ankstyvais rytais suteikdavo energijos, neeiliniu būdu atiduodama pagarba, kuria atsidėkodavome žmonėms už nuoširdžią pagalbą. 

Stovykla „Pulsas – 112” pakeitė mane: tapau stipresnė, tiek fiziškai, tiek emociškai, išmokau šaltu protu reaguoti į kritines situacijas, ramiai priimti svarbius sprendimus ir tvarkytis, su kartais nevaldomomis emocijomis. Už viską esu be galo dėkinga visiems, stovykloje dalyvavusiems žmonėms” – mintimis dalinosi stovyklos organizatorė Gabija Miškeliūnaitė.

 

Tautvilė Jasiulevičiūtė

 

„Ši stovykla buvo kažkas WOW! Prieš pat stovyklą kilo dvejonių, nar aš tikrai noriu ten vykti, bet nuvykusi ir pilnai įsikūrusi supratau, kad namo grįžti nenoriu. Pirmomis dienomis stovykloje jaučiausi šiek tiek svetima. Laikui bėgant susiformavo tvirta komanda. Visi suartėjome ir ėjome pirmyn. Stovykloje laiko šiaip sau nešvaistėme. Kiekvieną dieną vyko užsiėmimai ir įvairios veiklos, tokios kaip palapinių statymas, važiavimas dviračiu, lektorių paskaitos, plaukimas baidarėmis, metodai, komandos formavimas ir kt. Naktį ėjome į naktinį žygį, kurio labai bijojau, bet jam prasidėjus visos baimės pranyko, nes šalia manęs buvo komandos nariai, kurie palaikė gerą nuotaiką ir visapusiškai padėjo. Man buvo sunku susitaikyti su ta mintimi, kad stovykla baigsis. Kaip sakoma, visi geri dalykai turi pabaigą. Dabar galiu džiaugtis šiais prisiminimais ir laukti kitų metų stovyklos ” – kalbėjo stovyklos dalyvė Tautvilė Jasiulevičiūtė.

 

 

 

Robertas Žalys

„Vykdamas į stovyklos pradžios tašką jaučiau nedidelį nerimą ar pavyks susibendrauti su žmonėmis, kurių dar visai nepažinojau, bet jau pačią pirmąją stovyklos dieną viskas ėjosi kaip per sviestą, visi dalyviai buvo labai draugiški, nebuvo baisu kažką pasakyti ar pajuokauti. Iš pat pradžių labai tingėjau daryti metodus, o po jų, juos aptarti, bet dabar galvoju visai kitaip. Refleksijos yra labai geras dalykas. Kartais būdavo sunku kažką pasakyti, bet išsakęs, kaip jaučiuosi, kokios emocijos vyrauja manyje bei klausydamas kitų žmonių nuomonės ir matydamas jų nuotaiką pasijausdavau daug ramiau. 

Trečią stovyklos dieną plaukėme baidarėmis, trasa buvo gana sunki ir plaukimo metu pasimatė ne kiek komandos, o dviejų žmonių darbas tarpusavyje. Nors baidarių metu buvo pora ne ypač smagių įvykių, visi, kaip komanda prisidėjome kiek galėjome, kad viskas būtų gerai ir visi sveiki su visais daiktais grįžtume į stovyklavietę. Labai įsiminė naktinis žygis, į kurį  nuvykau nei geros, nei blogos nuotaikos, tiesiog buvau labai rimtas, bet kompanija buvo kosminė, kuri jau po kelių minučių man pakėlė nuotaiką. Labai džiaugiuosi, kad žygio metu nebuvo jokių pykčių, visi draugiškai vieni kitiems padėjome. Labai noriu pasidžiaugti visais dalyviais, kad vieni kitiems padėjo ir nebijojo bendrauti. Per savaitę laiko jie pakilo taip aukštai ir padarė ją įsimintiniausią. Manau visi prisiminimai išliks dar labai ilgai. Dar norėčiau pasidžiaugti iniciatyvine grupe, kad per tokį laikotarpį padarė kosminę stovyklą, kad sugebėjo visus sutramdyti, kai kildavo šurmulys. Jūs nuostabūs!

Ši stovykla su savo dalyviais savaitei buvo tapusi, kaip atskiras miestelis – palapinių miestelis, kuriame buvo pareigūnai, seniūnas, visa seniūnija. Buvo sukurtas rytinis ritualas, išsiplauti galvą ežere ir pagarbos pasisveikinimas, kurį kasdien vis papildydavome. Ta savaitė buvo ryškesnė realybė, buvo gaminimo grupelės, kurios keisdavosi kas dieną, nors vis atsirasdavo žmonių, kurie ateidavo jiems suteikti pagalbą. Pareigūnai visiems padėdavo, jeigu kildavo kliūčių. Buvo taip – visi už vieną ir vienas už visus ” – pasakojo stovyklos dalyvis Robertas Žalys.

 

Liudvikas Grigas

„Atvykęs į Laisvės sąjūdžio aikštę aš pamačiau, kad esu vienas iš pirmųjų. Turėjau nedidelį jaudulį, kad kažką pamiršau. Tada padarėme kelis susipažinimo metodus ir sėdome važiuoti. Visas jaudulys pasiliko Rokiškyje. Atvykę greit pastatėme palapines, įvykdėme dar keletą metodų ir vakare laukė mūsų pirtis. Jau labai anksti pajutau, kaip greitai stovyklos dalyviai susibendravo vieni su kitais, taip tapome komanda, kuri eis labai toli. Pati atmosfera visoje stovykloje visada buvo puiki, nuo kiekvienos skanduotės, iki pokalbio su kiekvienu žmogumi. Ta atmosfera leido mums pabėgti ir pamiršti  aplinkinį pasaulį ir tai buvo tikrai geras poilsis su daugybę išmokimų, apmąstymų ir tai tikrai dar ilgai pasiliks širdy ir atminty ” – įspūdžiais dalinosi stovyklos dalyvis Liudvikas Grigas.

 

Mija Jurkštaitė 

„Kaip ir buvo rašyta plakate – iššūkių kupina stovykla… Tai pasitvirtino. Aš joje patyriau begalinius emocijų pliūpsnius, įgavau daug patirties ir naujų suvokimų. Visa tai buvo žymiai geriau nei sėdėti prie kompiuterio, laukti draugo skambučio ar praleisti dieną namuose. Iš pradžių gal buvo šiek tiek sunku, bet tai buvo geriausias vasaros nuotykis po kurio negaliu atsigauti iki šiol, visi tie prisiminimai ir tas patirtas džiaugsmas kelia didelę nostalgiją. Jeigu būtų pasirinkimas patirti visą tai iš naujo, šimtą procentų sakyčiau, kad patirti, tai vėl. Supratau daug savo vidinių emocijų, kurios mane slėgė ilgą laiką, suradau būdus kaip tai išspręsti ir taip pat įgavau patirties viešajame kalbėjime, išėjau iš komforto zonos ir sustiprinau žinias kaip dirbti komandoje. Todėl dar tikrai planuoju grįžti ten kitais metais ” – mintimis dalijosi stovyklos organizatorė Mija Jurkštaitė.