Hmm… Nuo ko čia pradėti pasakoti? Tikriausiai nuo susitikimo, kurį turėjome dar prieš kelionę, kad viską iki galo pasiruoštumėm ir susidėliotumėm bent šiokį tokį planą, ką ir kaip darysime nuvykę į Prahą, ką nusivežti, ką parodyti kitiems projekto dalyviams. Per mūsų pirmąjį susitikimą sėdėjome kavinėje, kalbėjomės ir visi jautėme, kad ateinanti savaitė bus ypatinga ir nesuklydome.

Pirmoji kelionės diena. Susitinkame oro uoste, pasiruošę kelti “sparnus” ir patirti daug nuotykių. Štai ir prasidėjo – skrydis atšauktas, laukiame naujos informacijos. Bet nuotaikos geros, bendraujam ir žiūrim, kaip čia kas bus. Sužinome, kad skrisime su kitomis oro linijomis, ech, ką padarysi, teks laukti. Praėjus kelioms valandoms, mes jau skrendame link Prahos. Net nepastebėjome, kaip mes jau leidžiamės oro uoste. Prahoje orientuotis nebuvo sunku, greitai susiradome autobusų stotį ir pasiruošėme kelionei.

Atėjo metas keliauti į Liberec miestą, kuriame vyks tarptautiniai jaunimo mokymų kursai „Let‘s play“ apie projektų valdymą. Dar važiuodami autobusu iš Prahos į Liberec galvojame, kokie bus dalyviai, kokie bus lektoriai. Jausmas, kad viskas bus gerai nepaleido. Ir vėl neklydom, o gal tiesiog taip pasisekė ar džiaugiamės gavę dar vieną progą patirti kažką prasmingo, nekasdieniško. Liberec miesto stotis, matome kelis jaunus žmones su lagaminais, tikriausiai dalyviai, pagalvojome ir spėkit ką? Dar kartą nesuklydome. Matėsi, kad žmonės nėra susikaustę ir nekantrauja pradėti projektą. Susirinkome į viešbutį, pradėjome bendrauti ir laukėme paskutinių atvyksiančių dalyvių, tas smagus jausmas, kai susipažįsti su kitų kultūrų atstovais, sužinai ką nors naujo ir įdomaus. Kiekvienas turi tai patirti, kad suprastų, kaip jautėmės mes būdami ten.

Pirmoji projekto diena. Pirmą dieną vyko, kaip ir įprastai – komandos/grupės formavimo užduotys, palengvinančios bendravimą, susipažinimą ir tiesiog leidžiančios atsipalaiduoti, juk vienas kito nepažįstam. Užduotis „gliaudėm, kaip riešutus“, na beveik visas, kadangi gana didelė dalis dalyvių jau anksčiau yra dalyvavę įvairiuose projektuose ir žinojo, kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Aptarėme taisykles, projekto eigą ir keliavome atgal į viešbutį ruoštis nacionaliniam vakarui. Na, o apie vakarą nėra daug ką pasakoti – buvo tiesiog puiku, dalinomės kultūra, tradicijomis, šokiais ir tiesiog gera nuotaika. Nori sužinoti daugiau? Dalyvauk projektuose ir tu!

Antroji diena. Pradėjome detaliau nagrinėti, kas gi yra tas projekto vadovas (project manager), kokios savybės reikalingos ir kokias kompetencijas reikėtų turėti, norint būti geru vadovu. Nuo pat projekto pradžios jautėsi, kad lektoriai yra tikrai kompetentingi ir supranta, ką daro. Antroje dienos pusėje turėjome užduotį – bendrauti su vietiniais miesto gyventojais ir gauti tam tikrą informaciją. Susiskirstę į grupes pasileidome į „kelionę“. Oras buvo puikus, projekto dalyviai atsipalaidavę, vieni už kitus greičiau „gaudė“ praeivius siekdami sužinoti daugiausiai. Puikiai apgalvota organizatorių užduotis, kurios metu vyksta darbas grupėje ir tuo pačiu suteikiama galimybė laisvai apžiūrėti miestą, bendrauti su vietiniais ir tiesiog mėgautis smagiai leidžiamu laiku.

Trečiąją dieną pradėjome pristatydami ir aptardami vakarykštės dienos užduotį, dalinomės gauta informacija ir tuo pat metu bandėme suprasti apie Liberec mieste gyvenančių žmonių kasdienybę, problemas, pomėgius, jaunimo laisvalaikį. Toliau tęsėme projekto programą ir dar detaliau nagrinėjome projektų vykdymą. Kaip išsikelti realų tikslą, koks jis turėtų būti, kokius uždavinius turėtume turėti, į ką atsižvelgti svarstant apie projektų patvirtinimą ir pan. Daug naudingos bei naujos informacijos, tam mes čia ir susirinkom – sužinoti ir išmokti. Antroji dienos pusė – kelionė į Ješted kalną. Iš vietinių gyventojų jau buvome supratę, kad tai mėgiamiausia vieta, labiausiai traukianti turistus. Užsikėlus ant kalno buvo dvejopi jausmai – šaltis ir entuziazmas. Kažkas įdomaus ir nepatirto, juk ne visada tenka kvėpuoti tikrą kalnų orą, su galingu vėju, pūga ir tikrai vėsesniu oru nei Lietuvoje, o kai šalia smagūs projekto kolegos, emocijos tampa tik dar įsimintinesnės. Kiek vėliau dalyvavome diskusijoje, ne lauke, aišku, viešbutyje ant Ješted kalno. Diskutavome aktualiomis temomis, diskusijos metu kartais net kildavo ginčų, išgirdom įvairius požiūrius, stengėmės įtikinti vieni kitus ir balsavome UŽ ar PRIEŠ tam tikrus teiginius, bandėme gauti kuo daugiau mums palankių balsų, galima sakyti, derėjomės, o tai dažnai tenka daryti vykdant projektus.

Ketvirtoji ir penktoji dienos. O čia jau turėjome padirbėti ir mes, teoriją reikėjo pritaikyti praktikoje. Turėjome apgalvoti, kaip prisidėsime prie lapkričio 17 dienos, kuri Čekijoje yra paskelbta Nepriklausomybės ir Demokratijos diena. Reikėjo apgalvoti, ką parodysim vietiniams, kokių išteklių mums reikės, kaip planuosim laiką, kaip pasieksim išsikeltus tikslus ir t.t. Nepameluosime sakydami, kad dirbom daug. Buvo smagu matyti, kaip idėjos ir turimos žinios tampa veiksmais ir rezultatu. Galiausiai atėjus lapkričio 17 dienos vakarui buvome pasiruošę ir sėkmingai įvykdėme mūsų pačių “projektą”, didžiavomės savo darbu ir kaip sklandžiai viską pavyko padaryti. Vienas iš “Let’s play” projekto organizatorių sakydamas juokavo – “Everything was better than expected, many many goods!”

Paskutinioji projekto dienai visada laikoma pačia sunkiausia. Projekto aptarimas yra viena svarbiausių dalių organizatoriams bei dalyviams. Jo metu vertinome, kas buvo gerai, kur vis dar reikėtų tobulėti, kad kiti ateityje planuojami projektai būtų geresni. Savaime suprantama, jautėme liūdesį, kadangi projektas baigėsi, teks grįžti į realybę ir atsisveikinti su nuostabiais žmonėmis, kurie davė tiek daug savo energijos, minčių, pozityvumo. Kadangi tiek pats projektas, tiek jame dalyvavę žmonės buvo puikūs, belieka pasakyti – progai pasitaikius, pasinaudok ir tu tuo, perženk per save ir patirk kažką naujo, naudingo ir įsimintino. Per tokius projektus žmogus auga visapusiškai, tiek tam tikroje srityje (pvz. projektų valdymo), tiek kaip asmenybė. Tai yra puiki patirtis, kuri veda tobulėjimo link. JUST DO IT!

Mantas Meškauskas